Pradėti statymo darbai naujo Pasyvaus namo Žiedų g. 91
Kas yra pasyvus namas?
Pasyvus namas, energiją taupantis namas arba ekologinis namas – tai statinys, kurio svarbiausias bruožas yra taupus energijos vartojimas: jo tūrio vienetui vidutiniškai pakanka vos apie 10 proc. energijos, palyginus su suvartojama daugumos šiuolaikinių pastatų.
Tai geriausiai galima paaiškinti šiuo paprastu pavyzdžiu – visi esate jautę malonią šilumą, būdami miegmaišyje. Šią šilumą skleidžia jūsų kūnas, o ją išlaiko pūkinis miegmaišio sluoksnis. Bet jei paliesite miegmaišio užtrauktuką, pajusite iš išorės sklindantį vadinamąjį „šalčio tiltelį“. Būtent šioje vietoje susidaro šilumos nuotėkis. Lygiai taip pat veikia pasyvus namas – šiluma name išsaugoma, nes sumažinamas šalčio tiltelių skaičius ir dydis.
Kiekviename name šilumą spinduliuoja ne tik radiatoriai, bet ir veikiantys elektros prietaisai (šaldytuvas, skalbimo mašina, viryklė ir t. t.), o taip pat ir gyventojai. Pasyviame name šią nemokamą šilumos energiją išsaugome naudodami tokias statybines medžiagas, kurių šiluminė izoliacija ir sandarumas didžiausias. Iš išorės į namą savo ruožtu patenka nemokama saulės energija, kurią į vidų nukreipiame per tikslingai išdėstytas langų angas.
Ir, galiausiai, name įrengiama vadinamoji „patogi“ ventiliacija (į kiekvieną patalpą automatiškai tiekiamas grynas oras). Taip sumažinami šilumos nuostoliai, kurie paprastai atsiranda vėdinant patalpas.
Kitaip tariant, jūsų namui nereikės brangaus šildymo, bet nepaisant to, jame bus šilta ir jauku.
„Pasyvaus namo“ standartiniai parametrai tokie patys visame pasaulyje. Jam būdingas nedidelis būtinajam pastato apšildymui suvartojamos energijos lygis – apie 15 kWh/m² per metus. Visas pastato pirminės energijos poreikis neturi viršyti 120 kWh/m² per metus – šis skaičius apima visą pastato reikmėms sunaudojamą energiją. Jei palyginsime šiuos skaičius su tradicinių pastatų parametrais, pamatysime, kad net ir naujuose pastatuose per metus šildymui suvartojama apie 200 kWh/m² energijos. Tai reiškia, kad pasyviam namui apšildyti pakanka 10 kartų mažiau energijos, nei tradiciniam gyvenamajam namui. Ypač įdomu tai, kad aiškiai apibrėžtus pasyvaus namo standarto parametrus nustatė ir užpatentavo Darmštato pasyvaus namo institutas.
Taigi pasyviu namu gali būti vadinamas šiuos parametrus atitinkantis pastatas:
Su pasyvaus namo statyba susijusios papildomos išlaidos visiškai atsiperka maždaug per 7 metus.
"Pasyvaus namo" sistema
Visų išorinių pasyvaus namo paviršiaus elementų šilumos izoliacija visur turi būti labai gera. Norint užkirsti kelią šilumos praradimui, būtina labai kruopščiai suplanuoti ir įrengti kampinių siūlių, sandūrinių ir pereinamų sujungimų bei sankirtų šilumos izoliaciją. Visų šviesai nelaidžių išorinių pasyvaus namo paviršių statybinių elementų šilumos izoliacija turi būti atlikta taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas neviršytų 0,15 W/m2K. Idealiu atveju šis skaičius turėtų siekti vos 0,10 W/m2K. Tai pasiekiama putų plastiku (iki 30cm) iš išorės izoliuojant statomų namų sienas bei papildomai izoliuojant namų su medinėmis konstrukcijomis sienas. Geresnė šilumos izoliacija ne tik sumažina pasyvaus namo energijos poreikį, bet ir padeda išlaikyti aukštesnę vidinių patalpų paviršių temperatūrą žiemą bei žemesnę temperatūrą vasarą. Tai padidina šiluminį patogumą (karštų paviršių spinduliuotės intensyvumą), patalpose sukuriamas malonus mikroklimatas ir užkertamas kelias „šaltų kampų“ (apipelijusių kampų) atsiradimui. Norint apsaugoti šilumos izoliacijos sluoksnį nuo drėgmės, reikalinga speciali vėjui nelaidi danga, kuri tuo pačiu metu gali išleisti difuzijos drėgmę į išorę.
Kiaurymės ir plyšiai pasyviame name visiškai nepageidautini. Geras sandarumas apsaugo nuo nevaldomos oro apykaitos. Taigi brangi šilumos energija nešvaistoma veltui. Visiškai pašalinama apšiltintų statybinių elementų apgadinimo rizika, kurią sukelia prasiskverbianti drėgmė (šiltas oras, išeinantis iš patalpos, išneša drėgmę, kuri vėsinant nusėda). Į šį svarbų principą: viduje – sandarumas, išorėje – drėgmę praleidžianti šilumos izoliacija – turi būti atsižvelgta jau ruošiant projektą. Tai reiškia, kad būtina sandari išorinė danga. Siekiant patikrinti atliktų šilumos izoliacijos darbų kokybę, statybos metu atliekami užtvarinių pastato konstrukcijų sandarumo bandymai („Blower-Door“ metodu). Pučiant orą į patalpą ir siurbiant orą iš jos bei esant tam tikram vidaus ir išorės slėgių skirtumui, matuojama bendra oro tūrio ir masės išeiga visame pastate. Oro mainai laikomi optimaliais, kai esant 50 Pa slėgiui, visas oras patalpoje pasikeičia per 1 valandą, o nuotėkis per nekontroliuojamus plyšius pastato „apvalkale“ neviršija 60 proc. viso patalpos tūrio (koeficientas 0,6), t. y.: n 50 = 0,6 Vbendras/val.
Bet kurio pastato šilumos išeiga (nenašūs šilumos nuostoliai) susidaro dėl šilumos, prarandamos per sienas, kurių šiluminė izoliacija nepakankama, o taip pat vėdinant. Puikiai izoliuoto pasyvaus namo šilumos nuostoliai per sienas, stogą ir langus itin sumažinti. Taigi galima sutaupyti dar daugiau energijos, sumažinant dėl vėdinimo patiriamus energijos nuostolius. Neįtikėtina, tačiau vėdinant tradiciniu metodu šilumos nuostoliai sudaro iki 50 proc. šiluminės energijos, kurią gauname šildydami! Siekiant sumažinti po vėdinimo šilumai atkurti suvartojamos energijos poreikį, reikia naudoti įrangą su rekuperacijos funkcija (rekuperacijos laipsnis ne mažesnis, kaip 75 proc.). Tokiu būdu optimalų energijos taupymą leidžia užtikrinti du skirtingi veiksniai. Viena vertus, naudojant taip vadinamą reguliuojamą „patogiąją“ ventiliacijos sistemą, užtikrinamas nuolatinis optimalaus šviežio oro kiekio tiekimas ir pašalinimas. Tai neleidžia patalpoje susidaryti nemalonioms šalto oro srovėms, kurios dažniausiai pasitaiko vėdinant tradiciniu būdu. Kita vertus, patenkantis šviežias oras šildomas išeinančio oro šiluminės energijos sąskaita veikiančiu šilumokaičiu. Taigi vėjas neišpučia sukauptos šilumos – ji grąžinama į patalpą. Optimali oro apykaita yra labai svarbi, norint būste išlaikyti malonų mikroklimatą. Tačiau nerekomenduojama nuolat palikti net ir šiek tiek pravirus langus, nes dėl to prarandama brangi šiluma. Pasyviame name įtaisyta šio namo poreikiams pritaikyta vėdinimo sistema, todėl šviežias oras į gyvenamąsias patalpas (į miegamuosius, svetainę, vaikų kambarius) tiekiamas daug tikslingiau, o panaudotas oras iš tualeto, virtuvės, vonios kambario išleidžiamas į išorę. Taip vyksta higieniniai oro mainai.
Pasyvaus namo langai veikia kaip saulės akumuliatoriai – jie „surenka“ saulės energiją, kuri šildo už langų esančią erdvę. Specialūs langai su aukšto lygio šilumos izoliacija, trigubu stiklu ir šilumos perdavimo koeficientu, kuris ne didesnis kaip 0,75 W/m2K, įskaitant rėmus, skersinius ir varčias, tampa reikšmingu saulės šilumos taupymo šaltiniu, ir jų šilumos nuostoliai labai maži. Pastaraisiais metais langų gamintojai įgyvendino esminius kokybinius pokyčius: erdvė tarp stiklų pripildoma specialiomis dujomis, pavyzdžiui, argonu, o kai kuriais atvejais kriptonu ar ksenonu, o siekiant didesnio veiksmingumo langų rėmai gaminami iš įvairių izoliacinių medžiagų derinio. Speciali stiklo danga praleidžia trumpųjų bangų saulės spindulius, tačiau apsaugo nuo nereikalingų ilgųjų bangų infraraudonųjų spindulių, taip užtikrindama optimalų saulės šilumos kaupimą. Būtina atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad langų konstrukcijos būtų tinkamai montuojamos, pavyzdžiui, kruopščiai įstatyti langus į izoliacinį sluoksnį, taip užtikrinant sandarų ir glaudų sujungimą.
